Dictionary of the Lithuanian Language.
apkaltinti — tr. K, Š; R, M kaltu pavadinti, pripažinti, palaikyti: Apkaltina jis mane J. Medinčius pats pardavė medžius, o tu tą pavargėlį apkaltini BsPIV243. kaltinti; apkaltinti; atkaltinti; įkaltinti; iškaltinti; nukaltinti; pakaltinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atkaltinti — tr. pateisinti: Advė nori suprasti Dagienę, nori ją atkaltinti I.Simon. Pinigai kaltuosius atkaltina A1885,237. | refl.: Ji būtų atsikaltinusi tuo, kad esanti per daug užimta I.Simon. kaltinti; apkaltinti; atkaltinti; įkaltinti; iškaltinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškaltinti — žr. apkaltinti: Kunigus iškaltinom (kaltais išvadinom) Zr. kaltinti; apkaltinti; atkaltinti; įkaltinti; iškaltinti; nukaltinti; pakaltinti; prasikaltinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
nukaltinti — žr. apkaltinti: Aš aną nukaltinau Krtn. Sopa širdį neteisingai nukaltintam žmogui A.Baran. Kaip jie bus nukaltinti (nuteisti), dar nežinia Gl. Nukaltino nekaltą tarną ir liepė jį pakart BM15. Padaryti nukaltinamąjį sprendimą rš. | refl. tr.:… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakaltinti — 1. tr. M, J, TTŽ apkaltinti: Piršlį sūdžios turėjo pakaltinti S.Dauk. Nusikaltimai, padaryti bepročio, nelaikomi pakaltinami rš. Kad norėsiu išsiteisinti, mano liežuvis pakaltins mane I. Kursai neingitikės, bus pakaltintas Mž24. | refl.: Didžiai… … Dictionary of the Lithuanian Language
prasikaltinti — prasikalsti: Labai prasikaltinau prieš tave prš. kaltinti; apkaltinti; atkaltinti; įkaltinti; iškaltinti; nukaltinti; pakaltinti; prasikaltinti; užkaltinti … Dictionary of the Lithuanian Language
užkaltinti — tr. apkaltinti: Ans ją užkaltino dideliai J. kaltinti; apkaltinti; atkaltinti; įkaltinti; iškaltinti; nukaltinti; pakaltinti; prasikaltinti; užkaltinti … Dictionary of the Lithuanian Language
įkaltinimas — sm. (1) BŽ581 → įkaltinti: Nusikaltusios šalies įkaltinimas rš. kaltinimas; apkaltinimas; atsikaltinimas; įkaltinimas; nukaltinimas; pakaltinimas … Dictionary of the Lithuanian Language
įkliaudinti — 1. tr. BŽ581 įkaltinti. 2. refl. J, Š, BŽ75,117 įgauti pasitikėjimo, pasidaryti patikimam: Bet tuomi Alcibiades neįsikliaudino savo bendrams J(S.Dauk). kliaudinti; įkliaudinti … Dictionary of the Lithuanian Language
įrodinėti — 1 įrodinėti iter. dem. 1 įrodyti 3: Jau seniai pasakyta, kad be revoliucinės teorijos negali būti ir revoliucinio judėjimo, ir šiuo metu vargu bereikia tokią tiesą įrodinėti rš. Galima įrodinėti, bet neįrodyti, ko reikia FT. Kai kam jūsų amžiuje… … Dictionary of the Lithuanian Language
